Kokso rūšis, gaunama uždelsto likutinės alyvos koksavimo būdu.Esmė yra iš dalies grafitizuota anglies forma.Jis yra juodos spalvos ir porėtas, sukrautų granulių pavidalu ir negali būti ištirpęs.Elementų sudėtį daugiausia sudaro anglis, retkarčiais joje yra nedidelis kiekis vandenilio, azoto, sieros, deguonies ir kai kurių metalinių elementų, o kartais ir drėgmės.Plačiai naudojamas metalurgijoje, chemijos pramonėje ir kitose pramonės šakose kaip elektrodai arba žaliavos chemijos produktams gaminti.

Naftos kokso morfologija skiriasi priklausomai nuo proceso, veikimo sąlygų ir pašarų pobūdžio.Naftos kokso ceche pagamintas naftos koksas vadinamas žaliuoju koksu, kuriame yra šiek tiek lakiųjų nekarbonizuotų angliavandenilių junginių.Žaliasis koksas gali būti naudojamas kaip kuro klasės naftos koksas.Plieno gamyboje naudojami elektrodai turi būti kaitinami aukštoje temperatūroje, kad būtų užbaigtas karbonizavimas ir iki minimumo sumažintas lakiųjų medžiagų kiekis.

Daugumoje naftos kokso cechų gaminamas koksas yra juodai rudos spalvos akytas, netaisyklingas blokas.Toks koksas dar vadinamas kempinės koksu.Antrasis geresnės kokybės naftos koksas vadinamas adatiniu koksu, kuris dėl mažesnės elektrinės varžos ir šiluminio plėtimosi koeficiento labiau tinka elektrodams.Trečioji kietojo naftos kokso rūšis vadinama šratiniu koksu.Šis koksas yra sviedinio formos, nedidelio paviršiaus ploto, jį nėra lengva koksuoti, todėl naudojamas mažai.

Naftos koksas, distiliavus žalią naftą, kaip žaliavą ima sunkiąją naftą arba kitą sunkiąją alyvą ir dideliu srautu teka per 500 ℃ ± 1 ℃ kaitinimo krosnies krosnies vamzdį, kad kokso bokšte vyktų krekingo ir kondensacijos reakcijos, o po to koksas tam tikrą laiką atšaldomas.Koksuojant ir dekoksuojant gaunamas naftos koksas.